- nuvėlinti
- nuvė̃linti tr. Š, KŽ 1. delsiant nutęsti į vėlesnį laiką, užvilkinti: Virėja nuvė̃lino pietus virti NdŽ. Nenuvė̃link sėt, nebepaspės prieit javai Grž. Važiuok greičiausiai pas daktarą į Anykščius, kad nenuvėlintum ligos rš. ^ Malda darbo nenuvėlino, pasnikas sveikatos nepagadino TŽII513. | refl. tr., intr. MP287, SD228, Sut, N, Š, KŽ: Nusivė̃linau sėti rugius J. Nusivė̃linau karvę melžt, i pietai atliko Mžš. Buvau Kupišky, tai nusvė̃linau an teliokus Skp. Žiūrėk, nenusvė̃link bažnyčion Ds. Su pietum labai nusivė̃linom Krs. Nenuvė̃lykis atgrįžt Viešpatiesp DP478. Kiekvienas žmogus … gali tamui gerai išmanyt, jog kiekviena hadina jo ir kožnas žingsnis jo visada vakarop artinas, tatai est čėsop smerties jo, o kaip čionai ant svieto kas nusivėlys, o ik šviesi nieko gero savi neišprovys, o jau vakarą jamui trudnesnė sprova ant viso est MP164. 2. užgaišinti, sutrukdyti: Nuvė̃lino svetį Grž. Pati darbymetė – lietus nuvė̃lis visa Pl. Kad mislijai neit, tai reikė sakyt, ė dabar ir mane nuvė̃linai Sdk. 3. padaryti vėlyvesnį: Traukinys yra nuvė̃lintas, beateina vėliau Ggr. Nuvė̃lino laikrodžius nu rudens (atsuko atgal) Šts. \ vėlinti; nuvėlinti; pavėlinti; privėlinti; suvėlinti; užvėlinti
Dictionary of the Lithuanian Language.